šmėkšterėti

šmė́kšterėti, -ėja (-ia NdŽ, -i), -ėjo; L žr. šmėkštelėti: 1. Ar regėjai? Kažkas už lango šmė́kšterė[jo] Dv. Šmėkšterėjo praeinančio Petro galva rš. | prk.: Galvoj šmė́kšterėjo mintis Db. 2. Tik šmė́kšterėjo skregždė ir nuskrido Ds. Kada ne kada aukštai padangėje šmėkšteri raibas Islandijos erelis, didelis laukinių ančių priešas A.Vencl. 3. intr. mirktelėti: Šmė́kšterk mun, aš ir suprasu, ko nori Šts.